Pintinė juosta – tai tradicinė lietuvių liaudies tekstilės juosta, pinama pirštais iš vilnonių siūlų, nenaudojant audimo staklių. Būdingos geometriniais raštais (rombais, eglutėmis), jos yra vienas seniausių lietuvių audinių. Tai neatsiejama tautinio kostiumo ir Lietuvos kultūros paveldo dalis.

Istorija ir reikšmė

• Kultūrinis paveldo objektas: Ypatingos, senos kilmės pintinės juostos yra neatsiejamas Aukštaitijos regiono akcentas, įrašytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
• Istorinės šaknys: Nors seniausi muziejuose esantys pavyzdžiai siekia XIX a. pabaigą, manoma, kad šio amato šaknys siekia dar prieš mūsų erą gyvavusias kultūras. 
• Gyvenimo apeigos: Juostos lydėdavo žmogų nuo gimimo (kūdikio perjuosimas) iki gyvenimo pabaigos, buvo naudojamos dovanoms, krepšiams rišti ir vestuvių apeigose. 

Technika ir ornamentika

• Pynimo būdai: Priklausomai nuo siūlų persipynimo, juostos skirstomos į dvinytes eglines, milines eglines, milines kryžines ar apvalaus pynimo. 
• Raštai: Ornamentika priklauso nuo techninių galimybių, dažniausiai naudojami tradiciniai rombų ir eglučių motyvai.

Paskirtis: Jos naudojamos ne tik drabužiams (sijonams, prijuostėms, autams) sujuosti bei dekoruoti, bet ir lauknešiams rišti. Platesnės (apie 20 cm) juostos seniau buvo naudojamos vietoj šalikų.