Edukacija

Anksčiausias receptas randamas dar XVI a.išleistoje vokiškoje receptų knygoje.Tikėtina,kad į Lietuvą šakotis ir atkeliavo iš vokiškų žemių.Tai byloja ir liaudyje likes jo pavadinimas Baumkuchen-medžio tortas.Šakočio ir į jį panašių kepinių geograjija yra labai plati ir ne tik Europoje.Senajame žemyne šakotis plito per vienuolynus,kaip ir daugelis receptūrų.Vienuolynai buvo kultūros salelės ir garsėjo savo sodais,prieskonių žolelių augimvietėm-iš čia ir likerių,vynų,alaus virimo tradicijos,na ir kepiniai.Į Prancūziją receptūrą atvežė grįžtančios iš žygių rytuose armijos,į tolimus kraštus nuvežė naujųjų laikų verslininkai.O į Japoniją baumkucheną 1919 m. atvežė Karlas Jucheimas.Skanėstas prigijo ir tapo populiarus Japonijoje.Ivairiuose kraštuose kepimo būdas yra panašus,nors yra ir skirtumų.Mes kepame šakotį pildami tešlą ant besisukančio volo,taip kepa ir Lenkijoje.Kitose šalyse volą nardina i tešlos vonelę ir kepinys būna panašus i tūbelę,nesusiformuoja šakelės.Panašiai kepa Slovakijoje,Vengrijoje,Austrijoje.Beje,vokiečiai manytų,kad mūsų šakotis yra ne visai baigtas-jie savo skanėstą aplieja šokoladu.Viename mažame Pirėnų kalnuose,Prancūzijoje esančiame kaimelyje Arreau šakotį kepa taip,kaip pas mus ir sako,kad receptūrą atvežė Napoleono armijos kariai.Miestelyje veikia ir draugija,kurios tikslas išsaugoti receptą ir kepimo tradiciją.

Kiekvienas kraštas ir kiekvienas kepėjas turi savo kepimo tradicijas,ingriedientų proporcijas ir savo mažas paslaptis,todėl skoniai skiriasi ne tik skirtingose šalyse-skoniai skiriasi ir mūsų krašte ir todėl kviečiame paragauti mūsų-Paparčių krašto šakočio,kurio receptūra atkeliavo iš Kauno Debesų gatvės Jono ir Lionės Baltaduonių virtuvės.Išgersime žolelių arbatos kuple,suvalgysime šakotį ir pamatysite patį kepimo procesą.Jei tik bus noras-bus galima pabandyti kepti patiems,ne šventiegi gi puodus žiedžia :)